Sintezatorius

Muzikinis sintezatorius, tai elektroninis aparatas su klavišais, galintis generuoti arba kopijuoti bet kokį garsą ir juo manipuliuoti muzikos kūrimui, įrašymui ir atlikimui. Kartais muzikinis sintezatorius dar vadinamas elektroniniu garsų sintezatoriumi, nes tai toks aparatas, kuris elektroniniu būdu generuoja ir modifikuoja garsus. Sintezuoti, reškia kurti kažką naujo, prie jau esančių vienetų pridėti naujų elementų, taip sintezatoriaus pagalba sukuriami nauji garsai. Šiandien sintezatorius gali sukurti daug daugiau nei įprastiniai muzikos instrumentų intervalai. Sintezatoriai naudojami ir gyvuose pasirodymuose ir kuriant elektroninę muziką.

Muzikinio sintezatoriaus pagalba, garsai kuriami pasitelkiant osciliatorius, elektriškai valdomus filtrus ir stiprintuvus. Osciliatoriai, dar žinomi kaip garsų generatoriai, sugeneruoja įvairių formų bangas, kurios įtakoja tembrą, stiprumą, ilgį ir pasikartojimus. Muzikantas pats reguliuoja šias ypatybes. Osciliatoriaus pagalba galima sujungti bangas ir sukurti kompleksinį garsą. Šiuolaikiniai sintezatoriai turi iš anksto užprogramuotus nustatymus, todėl pasirinkti norimą instrumentą labai paprasta, užtenka vieno paspaudimo. Trumpiau tariant, sintezatorius kuria įvairių formų muzikines bangas, taip pat vienu metu gali sugeneruoti daugiau nei vieną garsą, sukurti pagrindinę harmoniją ir pasikartojimus, bei skambant kūriniui reguliuoti garsumą.

Pirmasis elektroninis garsų sintezatorius buvo sukurtas 1955m.. Jį Amerikos radijo korporacijos laboratorijoje sukonstravo Amerikiečiai akustikos inžinieriai Harry Olson ir Herbert Belar. 1960m. buvo pagaminti kompaktiškesnio dizaino Moog, Buchla ir Syn-Ket modeliai. Dauguma šių sintezatorių turėjo pianino klaviatūrą, bei tokius mechanizmus kaip rankenėlės ir jungikliai. 1970-1980m. buvo sukurti dar kompaktiškesni Fairlight CMI, New England Digital‘s Synclavier II, Yamaha FM sintezatoriai. Juose buvo įmontuoti mikro-kompiuteriai ir daugybė skaitmeninių technikų, tokių kaip garsų pavyzdžiai, Furjė transformacijos ir dažnių moduliacijos.

Šiandien turime įvairiausių dydžių ir formų sintezatorių. Pateikiame keletą jų:

  • Moduliniai sintezatoriai;
  • Sintezatoriai „viskas viename“;
  • Analoginiai sintezatoriai;
  • Skaitmeniniai sintezatoriai;
  • Polifoniniai sintezatoriai;
  • Sintezatoriai su technine įranga;
  • Sintezatoriai su programine įranga.

Muzikiniai sintezatoriai kuria garsus, naudodami skirtingas analogines ir skaitmenines technikas, tačiau pagrindiniai
sintezatorių komponentai yra šie:

  • Elektroniniai osciliatoriai;
  • Žemo dažnio osciliatoriai;
  • Elektriškai valdomi filtrai;
  • Elektriškai valdomi stiprintuvai;
  • ADSR amplitudės moduliatoriai;

Muzikiniai sintezatoriai labai greitai tapo vienu svarbiausiu instrumentu muzikos industrijoje. 1970m. tokie muzikantai kaip Jean Michael Jarre, Larry Fast ir Vangelis išleido itin sėkmingus muzikinius albumus, kurių muzika buvo kuriama sintezatoriumi. Lakui bėgant, kuriant tokią muziką, atsirado naujas subžanras pavadinimu Synthpop. Reikia paminėti ir tai, kad daug įtakos Synthpop atsiradimui turėjo ir tokios muzikos grupės kaip Kraftwerk, Tangerine Dream, Gary Numan, David Bowie ir Yellow Magic Orchestra. Taip pat tokie muzikos hitai kaip Depeche Mode‘s Just can‘t get Enough (1981), The Human League‘s Don‘t You Want Me ir Griorgio Moroder‘s Flashdance… What a Feeling (1983), kurie taip pat buvo kuriami sintezatoriumi.