Kaip mūsų kūnus ir protus veikia muzika?

Šiandien savo gyvenimo be muzikos tikriausiai neįsivaizduojame. Muzika yra visur, keliamės su muzikiniu žadintuvu, klausomės muzikos darbe, namie, atlikdami įvairius namų ruošos darbus, sportuodami, lankomės įvairiuose koncertuose ir festivaliuose, bei klausomės muzikos prieš miegą. Kitaip tariant, muzika mus lydi nuolatos. Tačiau tik nedaugelis susimąsto, kaip muzika veikia mūsų kūnus ir protus. Iš tiesų, muzika turi didžiulę įtaką mūsų bendravimui, jausmams ir mąstysenai.

Muzikos poveikis priklauso nuo muzikinio žanro, taip pat nuo to ar daina mums patinka, ar ne. Pavyzdžiui tie, kurie mėgsta agresyvesnę muziką, niekada neklausys baladžių ir atvirkščiai. Nepriklausomai nuo mūsų muzikinio skonio, yra nustatyta kas vyksta mūsų kūnuose ir smegenyse, kiekvieną kartą paspaudus „paleidimo“ mygtuką.

Muzika pakelia nuotaiką

Linksma ir pakili muzika neabejotinai gerina savijautą. Mokslininkai ištyrė, kad optimistiška muzika gerina nuotaiką. Tačiau tai veikia tik tuomet, kai patys norime būti laimingi, todėl žmonės nerodydami noro džiaugtis, net ir klausydami pozityvios muzikos pokyčių nepastebi. Remiantis tyrimu, galima teigti, kad pozityvios muzikos klausymas pastebimai pagerina nuotaiką, ypač jei žmogus pats nori pralinksmėti. Kitas tyrimas parodė, jog klausantis muzikos, mūsų organizme gaminamas dopaminas (natūralus organizme gaminamas cheminis junginys, dar vadinamas laimės hormonu).

Muzika pagerina darbo rezultatus

Atlikti tyrimai parodė, kad Mocarto muzika pagerina įvairių testų rezultatus. Tačiau efektyvi yra ne tik klasikinė muzika. Žmonės kurie klausosi bet kokio žanro muzikos, protines užduotis atlieka geriau, nei tie kurie muzikos nesiklauso visai. Žinoma, norint pasiekti geresnių rezultatų, muzika reikia mėgautis. Todėl jei nesate klasikinės muzikos mėgėjas, rezultatai vargu ar pagerės. Tik mėgiama muzika skatina produktyvumą.

Muzika sukelia tam tikrus prisiminimus

Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kuomet klausomės muzikos ir nugrimztame į prisiminimus. Yra įrodyta, jog muzika sukelia prisiminimus ir žinoma formuoja naujus. Klausantis mėgiamos muzikos, vyksta mezolimbinė dopamino apykaita, kuri skatina asociacijas ir prisiminimus. Muzika taip pat padeda gerinti darbinę atmintį. Tyrimai parodė, kad muzikantai, lyginant su paprastais žmonėmis, žymiai geriau atlieka įvairius protinius, atminties ir vizualinius testus.

Muzikos dėka, kūnu bėgioja šiurpuliukai

Klausantis ypatingai jaudinančios muzikos, galime patirti tam tikrus fizinius pojūčius. Tai daugeliui pažįstamas jausmas, kuomet kūną užlieja malonumo banga ir kūnu bėgioja šiurpuliukai.
Muzika padeda atlikti sunkesnius ir ilgiau trunkančius pratimus

Daugelis žmonių sportuodami klausosi muzikos. Dauguma jų, muzikos klausosi todėl, kad jiems tai paprasčiausiai patinka, tačiau iš tiesų muzika padeda lengviau atlikti sudėtingus ir ilgai trunkančius pratimus bei didina fizinį pajėgumą. Atidžiai parinktas ir sudarytas dainų grojaraštis gali žymiai pagerinti net ir didelio intensyvumo fizinės veiklos rezultatus. Manoma, kad bėgimui ypač tinka muzikos tempas, kuris yra 180 taktų per minutę.

Muzika turi įtakos kraujospūdžiui

Priklausomai nuo mūsų klausomos muzikos, kraujospūdis gali pakilti arba nukristi. Tyrimai parodė, kad klasikinės muzikos klausymas turėjo įtakos kraujospūdžio ir širdies ritmo sumažejimui, nepriklausomai nuo to ar žmogui tokia muzika patiko, ar ne. Kai tuo tarpu, greita arba pop-muzika įtakos kraujospūdžiui neturėjo, arba tik šiek tiek jį pakeldavo.